Vakar Los Andželas vėl buvo pasaulio dėmėsio centre. Jau 84-ą kartą rengiamuose kasmetiniuose Oskarų apdovanojimuose buvo įvertinti geriausi praėjusių metų filmai bei įspūdingai užbaigtas dar vienas kino sezonas. Dabar premjeroms jau ruošiasi didieji šių metų filmai, o nugalėtojai dar turi laiko mėgautis užtarnauta šlove bei pripažinimu.
Turbūt reikėtų pradėti nuo svarbiausio įvykio. Pasiruošimo Oskarams eigoje iš vedėjo posto pasitraukė aktorius Eddie Murphy, o kartu ir jo bičiulis, prodiuseris Brettas Ratneris. Tačiau dabar jau galima tik spėlioti, ar jie būtų prilygę puikiam šou, kurį vakar surengė Brianas Grazeris ir jau 9-ą kartą Oskarų ceremoniją vedęs legendinis komikas Billy Crystalas. Tokios laikysenos, elegancijos, bet tuo pačiu ir jaunatviško entuziazmo bei subtilaus humoro jam galėtų pavydėti didžioji dalis vakar į buvusį Kodak teatrą susirinkusių žiūrovų. Buvęs todėl, kad garsioji Kodak kompanija pradėjo bankroto procedūrą.
Bet šou dėl to nei kiek nesuprastėjo. Netgi atvirkščiai. Šių metų apdovanojimai – aukščiausio lygio. Viskas apgalvota iki smulkiausių detalių, video intarpai bei įžanginis siužetas buvo nuostabūs. O ką jau kalbėti apie garsiosios Cirque du Soleil teatro trupės pasirodymą.
Apdovanojimai prasidėjo Martino Scorseses filmo visai šeimai “Hugo išradimas“ (Hugo) solo pasirodymu net keliose techninių pasiekimų kategorijose. Iš viso Hugo susižėrė net 5 Oskarus. Tarp jų ir už geriausią operatoriaus darbą jau trečią Oskarą atsiėmęs Robertas Richardsonas. Tiesa, šioje kategorijoje buvo kitas aiškus favoritas – Emmanuelis Lubezki, kurio vizija nuostabiai susijungė su Terrence’o Malicko idėjomis filmuojant įspūdingą ir visus savo vaizdais užbūrųsį “Gyvenimo medį“ (The Tree of Life). Bet reikia suprasti, kad taip šiemet tiesiog buvo pagerbtas “Hugo“. O jis to tikrai vertas.
Už geriausią montažą statulėlė atiteko naujam Davido Fincherio trileriui “Mergina su drakono tatuiruote“ (The Girl with the Dragon Tattoo). Angus Wall, Kirkas Baxteris antrus metus iš eilės lipa ant scenos atsiimti šio apdovanojimo. Pernai jie nugalėjo už darbą filme “Socialinis tinklalapis“ (The Social Network).
Geriausio animacinio filmo kategorijoje nugalėtojas buvo aiškus jau gana seniai. Pirmą kartą per daug metų Pixar studija neišleido nei vieno tikrai stipraus filmo ir turėjo pripažinti Nickelodeon studijos pergalę kartu su charizmatiškuoju “Rango“. Ypatinga vaizduote bei originaliais sprendimais garsėjantis režisierius Gore Verbinski pagaliau gavo pelnytą Oskarą, kuris apibrėžia ne tik šio filmuko sėkmę, tačiau ir visą, nuoseklią bei turiningą jo karjerą. O Johnny Deppo įgarsintas personažas Rango, mano nuomone, yra vertas atskiro, specialaus apdovanojimo.
Ne ką daugiau intrigos buvo ir teikiant prizą užsienio filmui. Pripažinto Irano režisieriaus Asghar Farhadi juosta “Išsiskyrimas“ (A Separation) buvo viso šio apdovanojimų sezono lyderė ir tik BAFTA scenoje nusileido Oskaruose net nepaminėtai Pedro Almodovaro dramai “Oda, kurioje gyvenu“ (The Skin I Live In). Reikia tikėtis, kad šių metų sėkmė padės Farhadi lengviau plėtoti savo idėjas ir jau greitu laiku sulauksime dar vieno nuostabaus filmo. Taip pat šį apdovanojimą laikau kino akademijos grąža autoriui, nes 2009-ais metais buvo užsimerkta prieš kitą šio režisieriaus filmą “Apie Elę“ (About Elly).
Keistokai šiemet atrodė geriausios dainos kategorija, kurioje buvo tik du kandidatai. Visiškai pelnytai čia laimėjo Breto McKenzie daina “Man or Muppet“ iš kultinių “Mapetų“ (The Muppets), kurie šiemet vėl sugrįžo į didžiuosius ekranus. Geriausios muzikos kategorijoje taip pat nebuvo staigmenų. Ant scenos gražią ir jausmingą padėkos kalbą sakė Ludovic Bource. Šiam kompozitoriui priklauso ir didelė dalis nuopelnų už visą filmo “Artistas“ (The Artist) sėkmę. Nebyliojo kino juosta būtent ir sužavėjo savo žaisminga muzika, o ypač nuostabiu valso numeriu.
Dabar apie aktorius. Čia intriga skirtingose kategorijose buvo nevienoda. Beveik niekas nedrįso abejoti Christopherio Plummerio pergale už antraplanį, tačiau labai nuoširdų ir stiprų vaidmenį dramoje “Pradedantieji“ (Beginners). Būdamas 82 metų, jis tapo seniausiu aktoriumi kada nors laimėjusiu šį apdovanojimą. Moterų rungtynėse viskas taip pat buvo daugmaž aišku. Čia favorite dar nuo pat apdovanojimų sezono pradžios tapo Octavia Spencer. Filme “Tarnaitė“ (The Help) savo vaidmeniu visus užbūrusi aktorė atsiimdama prizą negalėjo sulaikyti džiaugsmo ašarų.
Pagrindiniuose aktorių apdovanojimuose nežinomųjų buvo šiek tiek daugiau. Čia tiek vyrų, tiek moterų tarpe prieš renginį jau buvo aiškūs du pagrindiniai pretendentai. Tarp vyrų rungėsi George Clooney už turbūt geriausią pasirodymą per visą savo spalvingą karjerą. Vienas populiariausių Holivudo aktorių nuostabaus grožio Havajų salose pastatytoje juostoje “Paveldėtojai“ (The Descendants) meistriškai perteikė problemų ir netikėtų žinių prislėgtą vyrą. Tačiau nugalėtojas – viso pasaulio simpatijas pavergęs artistas Jeanas Dujardinas. Jo įkūnyta nebyliojo kino žvaigždė privertė žiūrovus aikčioti iš susižavėjimo ir leido charizmatiškajam prancūzui laimėti kolkas svarbiausią apdovanojimą jo karjeroje. Reikia tikėtis, kad toks talentingas ir įdomus aktorius teisingai pasirinks ateities projektus ir jį dar ne kartą išvysime ne tik didžiuosiuose ekranuose, bet ir ant apdovanojimų scenos.
Meryl Streep. Tai be jokių abejonių pati populiariausia aktorė pasaulyje. Tiek jos veidas, tiek balsas yra atpažįstami kino myletojų bet kuriame žemės kampelyje. 17-ą kartą nominuota kino virtuozė trečią kartą kilo ant scenos ir juokais pareiškė, kad dabar pusė amerikiečių giliai atsiduso ir pasakė “vėl ji“. Streep kiek netikėtai be Oskaro paliko pagrindinę konkurentę šių metų Oskarų lenktynėse – Violą Davis. Aktorių gildijos bei Auksinių gaublių įvertinta V.Davis buvo ir Oskarų favoritė, tačiau negalima teigti, kad M.Streep pergalė – netikėtumas. Jos karjeroje gal ir buvo daug geresnių filmų, tačiau buvusi Didžiosios Britanijos premjerė Margaret Thatcher daugeliui tiesiog vėl atgimė ir net privertė suklusti. Ar gali vaidyba pakilti į tokį lygį, kai žiūrėdamas filmą suabejoji ar tai vis dar fikcija, o gal jau matai tikrąją “geležinę ledi“? Aktorių aktorė Meryl Streep tik dar kartą įrodė, kad jai nėra nepasiekiamų tikslų. Nors bent iš dalies ji už tai turi, ir savo kalboje buvo, dėkinga grimu bei išvaizda besirupinusiems Markui Coulier ir J. Roy Hellandui. Jų darbas taip pat neliko pamirštas. Jie ir nugalėjo už geriausią grimą.
Originalus scenarijus šiemet sutraukė kaip niekada savitus bei išskirtinius filmus. Kiekvienas jų bent kažkokia dalimi buvo nusipelnęs šio apdovanojimo. Tačiau niekas iš tiesų neprilygo Woody Allenui ir jo naujausiai romantinei juostai “Vidurnaktis Paryžiuje“ (Midnight in Paris). Nepakartojamas kruopštumas ir neprilygstamas humoras – du W.Alleno sėkmės raktai. Nors vėliau, jau filmuojant, režisierius nedraudžia aktoriams improvizuoti scenarijaus. Tačiau ar tikrai kažkas drįstų iš esmės keisti kultinio niujorkiečio pasirinktą tekstą? Bet net ir ketvirtą kartą apdovanojimą laimėjęs kūrėjas vėl liko savo namuose Niujorke ir tikriausiai, kaip ir ankstesniais metais, repetavo naujas klarneto partijas savo grupės pasirodymams.
Adaptuoto scenarijaus prizas taip pat nekėlė didelio nerimo, nes daug kas jau suvokė, jog Artistui beveik užsigarantavus geriausio filmo vietą, akamedija visgi nepaliks “Paveldėtojų“ be jokio prizo. Ir tikrai teisingai. Alexanderis Payne’as bei du jo kolegos puikiai į ekranus perkėlė rašytojos Kaui Hart Hemmings novelę. Žiūrint šią nepaprastai jausmingą ir žmogišką dramą galima tiesiog susitapatinti su juostos herojais ir tapti dalimi nepaprasto nuotykio ir pažinimo, suvokiant esminius žmogaus gyvenimo pasirinkimus ir klaidas. Tai – stipraus ir iki galo atidirbto scenarijaus požymis.
Michelis Hazanavicius laimėjo už režisūrą, o Artistas išrinktas geriausiu metų filmu. Tai džiugus ir jaudinantis momentas. Taip pat ir daug žadantis. Ne tik filmo kūrybinei grupei, bet ir visam kino žanrui. Galbūt nebūtinai nebyliojo kino, tačiau ir juodai balto, bei to, kuris nebijo atsigręžti atgal ir su šypsena prisiminti “senų gerų laikų“.
2011 metus galiu drąsiai vadinti tikrais Kino metais. Nepamenu kitų tokių nuo 1999-ųjų. Vienas apdovanojimų šou negali aprėpti per metus kino lobynuose nugulusių filmų. Daug jų čia buvo nepaminėta, tačiau reikia pasidžiaugti, kad nepaisant to, ar yra apdovanojami, ar ne, daugelis kino kūrėjų pirmiausia kiną kuria dėl meno, dėl nuostabaus jausmo, kada galima prisidėti prie tiek daug žmonių pradžiuginančio įvykio. Nuo pat kino atsiradimo kiekvienas filmas yra iššūkis kūrėjams ir viltis žiūrovams, kad naujas nuotykis juos nukels į dar nebūtas ir neatrastas teritorijas. Martino Scorseses šedevras Hugo tai ir nori pasakyti. Georges Méliès mums duotas palikimas iki šių dienų yra vertinamas ir, reikia tikėtis, niekada nebus užmirštas, kaip kad pats šio filmo herojus bandė užmiršti savo darbus.
Geriausias filmas – “Artistas“ (The Artist)
Geriausias aktorius – Jean Dujardin (The Artist)
Geriausia aktorė – Meryl Streep (The Iron Lady)
Geriausias antrojo plano aktorius – Christopher Plummer (Beginners)
Geriausia antrojo plano aktorė – Octavia Spencer (The Help)
Geriausias režisierius – Michel Hazanavicius (The Artist)
Geriausias originalus scenarijus – Woody Allen (Midnight in Paris)
Geriausias adaptuotas scenarijus – Alexander Payne, Nat Faxon, Jim Rash (The Descendants)
Geriausias užsienio filmas – “Išsiskyrimas“ (A Separation)
Geriausias animacinis filmas – “Rango“
Geriausia daina – “Man or Muppet“ (The Muppets)
Geriausia muzika – Ludovic Bource (The Artist)
Geriausia kinematografija – Robert Richardson (Hugo)
Geriausias montažas – Angus Wall, Kirk Baxter (The Girl with the Dragon Tattoo)
Geriausias grimas – Mark Coulier, J. Roy Helland (The Iron Lady)
Geriausias meninis apipavidalinimas – Dante Ferretti, Francesca Lo Schiavo (Hug0)
Geriausi kostiumai – Mark Bridges (The Artist)
Geriausi garso efektai – Hugo
Geriausias garso montažas – Hugo
Geriausi vaizdo efektai – Hugo
Dabar, jau pasibaigus kino sezonui, bus galima apžvelgti ir 10 geriausių filmų. Tad greitai bus ir 2011 TOP 10.