Dirbtinis intelektas arba modernioji kosmoso odisėja
“Nepaprastas”, “Išskritinis”, “Stulbinantis”! Tokiais ir panašiais epitetais dažniausiai apibūdinamas filmas, po ilgos pertraukos sėkmingai gražinęs mokslinę fantastiką į kino ekranus. Dar kartą tenka žavėtis Steveno Spielbergo sugebėjimu pateikti filmą taip, kad juo žavėtųsi patys įvairiausi žiūrovai: nuo jaunosios auditorijos, kurią sudomins jų bendraamžis pagrindinis veikėjas, iki vyresnės publikos, kuri “skaitys” filmą lyg metaforomis iliustruotą knygą.
“Dirbtinis intelektas” (Artificial Intelligence: AI) pasirodė 2001-iais metais ir buvo neblogai sutiktas tiek kritikų, tiek žiūrovų visame pasaulyje. Vis dėlto Amerikoje jo sėkmė buvo laikoma kuklia, nes filmas uždirbo “tik” 78 mln. dolerių (biudžetas 100mln.). Tiesa, juostai pavyko atsigriebti už Atlanto, kur susižėrė beveik 160mln. dolerių. Tačiau šis filmas žavi ne finansinais rodikliais, o savo ilga kelione į kino sales. Tai vienas ilgiausiai plėtotų projektų Holivudo istorijoje, kuris nuo idėjos atsiradimo iki premjeros plačiuosiuose ekranuose keliavo beveik 3 dešimtmečius.
Šios nepaprastos istorijos “tėvas” ir ilgametis puoselėtojas – Stanley Kubrickas. Dar 7-ojo dešimtmečio pradžioje jam kilo idėja sukurti filmą remantis mokslinės fantastinės literatūros autoriaus Briano Aldisso novele “Super-Toys Last All Summer Long”. Jis pasamdė rašytoją, kad šis pateiktų pirmąji scenarijaus variantą. 1985 metais atrodė, kad viskas juda tinkama linkme: filmą prodiusuoti režisierius pasiūlė savo žentui Janui Harlanui ir geram draugui S.Spielbergui. Tačiau toliau sekė ne viena problema, ilgam atidėjusi filmavimo pradžią. Scenarijaus kūrimas nebuvo sėkmingas, nes išsiskyrė Kubricko ir Aldisso požiūris į istorijos plėtojimą. Pastarąjį pakeitęs Bobas Shaw prie projekto išdirbo tik šešias savaites ir pasitraukė dėl Kubricko sudaryto sudėtingo darbų grafiko. Kaip sakoma, trečias kartas nemelavo. Ianas Watsonas baigė rašyti scenarijų ir atidavė Kubrickui. Nepaisant rankose laikomo scenarijaus, kino klasikas atidėjo jį į šalį ir grįžo prie kitų projektų. Tuo metu jo argumentai buvo tokie, kad kompiuterinės technologijos dar nėra tiek pažengusios, kad galėtų sukurti tikroviškus robotus ir juos pavaizduoti ekrane taip, kad žiūrovai liktų sužavėti. Kubricko nuomonė pasikeitė, kai 1993 metais pažiūrėjo Spielbergo mokslinės fantastikos filmą “Jūros periodo parkas” (Jurassic Park). Jau po metų buvo paskelbta apie atnaujintus darbus prie “Dirbtinio intelekto”. Pirmasis iššūkis buvo sukurti kompiuterinį robotą, kuris galėtų atitikti visus jam keliamus reikalavimus. Tačiau tai, pasak specialiųjų efektų kūrėjų, buvo visiska katastrofa. Jie niekaip negalėjo išpildyti režisieriaus sumanymo. Tuo metu Kubrickas buvo įsitikinęs, kad joks vaikas aktorius nesugebės įtikinamai suvaidinti robotą. Nusivylęs dėl nesėkmių, jis pasiūlė Stevenui Spielbergui perimti projekto vairą ir pačiam sėsti į režisieriaus kėdę. Tuo metu Spielbergas buvo labai sujaudintas tokio pasiūlymo ir parodyto pasitikėjimo, tačiau sugebėjo perkalbėti Kubricką toliau tęsti darbus, nes pats buvo užsiėmęs “Jūros periodo parko” tęsiniu. Deja, S.Kubrickas vėl pastūmė “Dirbtinį intelektą” ir susikoncentravo ties “Plačiai užmerktos akys” (Eyes Wide Shut). Filmu, kuris tapo paskutiniu tikros kino legendos kūriniu. Oskaro laureatas Stanley Kubrickas mirė 1999-ųjų kovo 7 dieną Anglijoje, Hertfordšyro grafystėje, taip ir neįgyvendinęs vieno iš didžiausių savo gyvenimo projektų- sukurti filmą apie Pinokį ateities pasaulyje. Kur gražiai ir rūpestingai išdrožtą medinę figūrėlę pakeičia varžtais ir sriegiais suveržtas metalinis robotas.
Prabėgus pusei metų, Spielbergas, įtikintas Jano Harlano, ėmėsi pats rašyti naują scenarijų. Jis rėmėsi Kubricko surinktais dokumentais ir užrašais, taip pat, nepaisant kai kurių pakeitimų, stengėsi neatitolti nuo Iano Watsono versijos. Spielbergui tai buvo tikras iššūkis, nes nuo 1977-ųjų filmo “Artimi trečiojo laipsnio kontaktai” (Close Encounters of the Third Kind) jis daugiau vienas scenarijaus niekada nerašė. Galima tik pripažinti, kad šis sugrįžimas prie rašymo tikrai pavykęs.
“Dirbtinis intelektas” pasakoja apie 11-os metų berniuką vardu Deividas (Haley Joel Osment). Jis moka viską, ką ir paprastas vaikas. Gali reikšti jausmus, mylėti, yra linksmas ir reikalauja dėmėsio. Deividas- pirmasis robotas, sukurtas užpildyti spragą šeimose, kurių vaikai serga sunkiai pagydomomis ligomis. Tokia yra ir Svintonų šeima. Jų sūnus Martinas (Jake Thomas) yra užšaldomas, o Henris (Sam Robards) ir Monika (Frances O’Connor) Svintonai įsivaikina Deividą. Pastarasis labai prisiriša prie naujosios šeimos ir šis jo artumas labai trikdo pasimetusius tėvus. Galiausiai, pasveikęs Martinas grįžta namo, tačiau vaikai kartu nesugyvena ir lieka vienintelė išeitis- atsisakyti dirbtiniu intelektu valdomo roboto. Verdiktas Deividui aiškus- jis bus sunaikintas. Norėdama išgelbėti nuo tokio likimo, Monika palieka jį miško glūdumoj, kartu su jo kalbančiu žaisliniu meškiuku. Paliktas likimo valiai, Deividas keliauja tolyn ir patiria daugybę nuotykių, pavojų bei atranda naują pakeleivį- robotą žigolo (Jude Law). Jie tęsia šimtmečius truksiančią kelionę, kurios metu Deividas supras daugybę dalykų apie žmogiškumą, gėrį ir blogį, pasitikėjimą bei išdavystę.
“Dirbtinis intelektas” – nuostabi kelionė per ateities pasaulį, kuriame viešpatauja technologijos ir robotų vergovė. Filmas užduoda labai daug klausimų, bet taip pat palieka erdvės asmeninėms interpretacijoms. Leidžia kiekvienam žiūrovui savaip įvertinti Monikos elgesį, moralinį aspektą ir visus Deivido patirtus nuotykius. Galima drąsiai teigti, kad S.Spielbergas su tokiu filmu tikrai nebūtų nuvylęs savo pirmtako. Atvirkščiai, Spielbergas viską darė taip, kaip ir Kubrickas: laikėsi maksimalaus konfidencialumo, aktoriams išdalindamas tik jų veiksmus scenarijuje ir išvaikydamas visus spaudos atstovus iš filmavimo aikštelės. Taip pat buvo suburta beveik visa dar Kubricko atrinkta komanda, išskyrus tokius nepakeičiamus Spielbergo partnerius kaip dviem Oskarais apdovanotas operatorius statytojas Janusz Kaminski ir turbūt garsiausias šių laikų kompozitorius, tikras muzikos genijus John Williams, kurio namų lentynose stovi jau penki Akademijos apdovanojimai. Verta paminėti, kad filmui savo balsus paskolino ne viena Holivudo garsenybė. Į žiūrovus balsu kreipėsi Seras Benas Kingsley, Meryl Streep, Robinas Williamsas ir Chris Rock. Tikrai simboliška, kad filmas buvo pastatytas būtent 2001-iais metais. Tai lyg dar viena duoklė legendinio režisieriaus karjerai bei ypatingai filmui “2001: Kosminė odisėja” (2001: A Space Odyssey), kuris buvo vienas novatoriškiausių to meto kūrinių, pralenkusių laiką ir lūkesčius.
Stanley Kubrickas svajojo apie Pinokį. Apie tyrą, gražią istoriją, kuriai netrūktų sentimentalumo, gėrio, metaforiškų vizijų ir vertingų gyvenimo pamokų. Stevenas Spielbergas sulaukė tinkamo momento ir išpildė šią svajonę, titrų pabaigoje filmą dedikuodamas “Mūsų draugui Stanley Kubrickui” (“For Our Friend Stanley Kubrick”).
9/10!
