Pasaulis padavėjo akimis
Žinote kaip būna- didžiausi atradimai dažnai padaromi netyčia. Taip ir aš atradau vieną iš TŲ filmų, kurie stipriai įsirėžia į atmintį ir neišblėsta visą gyvenimą. Vienas talentingiausių Čekijos režisierių Jiri Menzelis 2006 metais pristatė garsaus čekų rašytojo Bohumilo Hrabalo romano “Aš aptarnavau Anglijos karalių” (Obsluhoval jsem anglického krále) ekranizaciją. Nesu matęs ankstesnių kino klasiko juostų ir negaliu tinkamai įvertinti ar pastarasis filmas išlaikė kokybės kartelę taip pat aukštai kaip ji buvo iki pasirodant šiai nepakartojamo grožio “pasakai”, tačiau galiu drąsiai teigti, kad nepaprasta padavėjo Jano Ditės (Ivan Barnev ir Oldrich Kaiser) istorija tikrai nepaliks abejingų.
Po 15 metų praleistų kalėjime, Janas Ditė išeina į laisvę. Apsigyvenęs mažame namelyje miško tankmėje, Ditė gali ramiai prisiminti audringą praeitį ir nuotykius, kuriuos patyrė dėka savo imlaus charakterio, lėmusio spalvingą ir jaudinantį gyvenimą. Jaunasis Janas Ditė- atkaklus ir visomis išgalėmis į gyvenimą kabinęsis oficiantas, kurio didžiausia svajonė buvo tapti milijonieriumi. Jis norėjo tiesiog skęsti piniguose, iškloti jais visas grindis, subtiliai “aprengti” jaunas gražuoles, puolusias į jo glėbį. Sėkmė padavėją lydėjo dėka atidumo, gebėjimo klausytis, mokytis ir įtikti aukščiausio rango ponams. Tai leido jam iš paprastos užeigos pakylėti iki padavėjo prabangiame Prahos restorane. Tačiau ir čia laimė buvo tik laikina. Visus pribloškė baisi žinia, kad Hitleris ir jo vadovaujama armija užėmė Sudetų kraštą, o tai reiškė ir ideologinį perversmą Prahoje, kur nuo šiol savo valią diktuos nacių kariškiai. Toliau sekė pažintis su vokiete Liza (Julia Jentsch), nacių ideologijos “krikštas” ir greitas praturtėjimas, kuris Ditei atneša ne džiaugsmą, o dar didesnes bėdas, kai komunistų valdžia jį apkaltina ir nuteisia.
Jiri Menzelis visą filmą meistriškai dėlioja vieną metaforą po kitos. Pradedant ironišku požiūriu į vietinių žmonių reakciją dėl okupacijos ir baigiant trapiomis turto ir valdžios iliuzijomis. Filme netrūksta komiškų situacijų, geidulingų gražuolių, įspūdingų vaišių ir politinių manifestų. Ši istorija lyriškai vaizduoja mažą žmogų su didele širdimi ir neribotomis ambicijomis, atspindintį visos tautos valią ir pasiryžimą kovoti bei išlaikyti savąjį identitetą. Režisierius subtiliai ir su humoru vaizduoja nacionalinio būdo ypatumus, įsigalėjusius stereotipus bei nuotaikingą gyvenimo būdą. Čekai visada garsėjo kaip linksma ir samojinga tauta. Tokią ją matome ir filme. Tik viskas čia dar šiek tiek gražiau, šviesiau, prabangiau, saldžiau ir erotiškiau..
Bent jau aš tikrai nelikau abejingas. Turbūt daug sako ir tai, kad “Aš aptarnavau Anglijos karalių” yra vienintelis filmas, kurį kino teatre žiurėjau du kartus. Pirmą kartą atsitiktinai užtikęs šį filmą Vingyje vėlyvą 2007-ųjų rudenį, buvau labai maloniai nustebintas, kai išvydau šią juostą kino teatro Pasaka repertuare žiemos atostogų Vilniuje metu. Brisdamas per namų stogus siekančias pusnis, su dideliu entuziazmu jau antrą kartą ėjau į seansą, kuris leido pamiršti visus kasdieninius rūpesčius ir dviem valandoms pasinerti į komišką satyrą apie istoriškai tragišką periodą, palikusį ryškų pėdsaką Čekijos gyvenime, tačiau nenuslopinusį žmonių tikėjimo tėvyne, laisve ir meile. Verta paminėti, kad papuoliau ant “senjorų arbatėlės”, kuri net ir stingdančiai šaltą antradienio popietę sutraukė nemažą būrį garbingo amžiaus kino gurmanų. Išėjus iš salės, senjorų veidus puošė nuoširdžios ir šiltos šypsenos, slepiančios viduje besikeičiančias mintis ir prieštaravimus, kaip šį filmą reikėtų vertinti. Ar tai buvo komedija? Ar tai dar viena liūdna, asmeniniais išgyvenimais paremta istorija, kurios likimo vingiai nuneša pagrindinį veikėją į atokų mišką, metaforiškai atspindintį istorinių neramumų rezultatą, gyvenimo nykumą bei visą tai, ką šiai šaliai teko patirti? Kiekvienam gero ir originalaus kino mėgėjui rekomenduoju pabandyti rasti atsakymus į šiuos klausimus bei kartu su jaunuoju Janu Dite išgyventi didįjį gyvenimo nuotykį, bėgant paskui svajonę ir galiausiai atsimušant į žiaurios realybės sieną.
9/10!
