The Social Network

Rizikuosiu būti nepopuliariu ir  nesuprastu, tačiau drąsiai pasakysiu, kad “Socialinis tinklalapis” (The Social Network) – didžiausias šių metų nusivylimas. Gal ir nuskambės banaliai, tačiau savo reakciją pamačius filmą prilyginčiau žmogaus, laukusio Ferrari, o gavusio padėvėtą “golfą”.  Laukiau kažko naujo, novatoriško ir visaip kaip nepriekaištingo. Į šį filmą dėjau daugiau vilčių nei į tokius metų favoritus kaip “Pradžia” (Inception) ar “Juodoji gulbė” (Black Swan). Nesulaukiau nieko ir likau prie suskilusios geldos. Stebint kino ekrane plaukiančius titrus, buvo nuoširdžiai gaila, kad tokie talentingi žmonės nesugebėjo iki galo įvertinti šios galimybės ir pateikti bent kiek originalesnių idėjų.

Verta pradėti nuo režisūros. O juk jai vadovavo tikras genijus! Vienas geriausių savo kartos atstovų Davidas Fincheris, jau spėjęs įeiti į kino istoriją kaip reiklus ir kūrybingas režisierius. Jo filmografijoje aukso raidėmis įrašyti tokie šedevrai kaip niūrusis kriminalas “Septyni” (Se7en), maištingasis “Kovos klubas” (Fight Club) ir jausminga bei “Keista Bendžamino Batono istorija” (The Curious Case of Benjamin Button). Tačiau Davido Fincherio kūrybą galutinai įvertinau patekęs į “Zodiako” (Zodiac) pasaulį. Tai buvo išskirtinė kino puota, beveik 3 valandos įstabaus detektyvo. Taip pat derėtų nepamiršti tamsaus ir prieštaringo trilerio “Žaidimas” (The Game), kuriame į keistas pinkles patenka šiuo metu į kovą su vėžiu stojęs garsusis Michaelas Douglasas. Taigi, kodėl tokią patirtį sukaupęs ir visas kino “pamokas” išmokęs režisierius paslydo ant lengvos ir, atrodytų, nepriekaištingai sudėliotos bei išnarstytos biografijos. Žiūrint filmą labiausiai pasigedau jausmo, kad kitoje kameros pusėje stovi Davidas Fincheris, žmogus, kurio pastangomis “Kovos klube” sužibėjo Brado Pitto herojus Tyleris Durdenas. Pastarąjį Empire išrinko geriausiu visų laikų filmų veikėju.

Ar tai vien tik Fincherio nesėkmė? Pagrindinių aktorių vaidyba labai jau vidutiniška, tačiau jau dabar aišku, kad daugumai, ypač Jungtinėse Valstijose, pagrindinių vaidmenų atlikėjų Jesse Eisenbergo, Andrew Garfieldo, Justino Timberlake pasirodymas patiks. Jau turbūt tapo madinga kiekvienais metais užsikabinti ant vieno, iš pirmo žvilgsnio, mažesnio filmo ir kelti jį į viršūnę, taip parodant, kad visiems suteikiamos lygios galimybės ir šansai laimėti. Taip pat ieškoma naujų žvaigždžių, nes senasis Holivudo “fabrikas” jau nebėra toks pelningas ir geidžiamas koks buvo prieš 10 metų. Kaip bebūtų, “Socialinis tinklalapis” tikrai nėra mažas bei vienišas šiųmetinėje filmų kompanijoje. Filmo krikštatėviais galėtume laikyti tokius įtakingus Holivudo prodiuserius kaip Scottas Rudinas (“Šioje šalyje nėra vietos senukams”, “Valandos”) ir Kevinas Spacey (“Anapus jūros”, “21″)

Pamatęs Aarono Sorkino pavardę, įrašytą tarp filmo kūrėjų, pagalvojau, kad ir jis prodiuseris. Ir neklydau. Tačiau šalia to, mano didžiausiai nuostabai, būtent A.Sorkinas adaptavo Beno Mezricho knygą apie jaunąjį milijardierių Marką Zuckerbergą. Šiemet jau ketvirtą kartą Auksiniam Gaubliui nominuotas scenaristas turi daugiau šansų laimėti nei bet kada anksčiau. Turbūt nėra abejonių, kad sausio pabaigoje jis, kaip beje ir filmas, išgirs savo vardą skelbiant Oskarų nominacijas, o vasario 27-ąją galbūt net lips ant scenos Kodak teatre atsiimti Akademijos apdovanojimo.

Bet ar tai tas pats Aaronas Sorkinas, kuris pasauliui davė tokius filmus kaip provokuojanti karinė drama “Geri vyrukai” (A Few Good Men), jausminga ir šmaikšti komedija “Amerikos prezidentas” (The American President) ar kandusis “Čarlio Vilsono karas” (Charlie Wilson’s War)? Nederėtų pamiršti ir nepaprastai sėkmingo Tv serialo “Baltieji rūmai: Valdžios troškulys” (The West Wing). Mano nuomone, “Socialinis tinklalapis” nė iš tolo neprilygsta ankstesniems Sorkino pasiekimams, o nuobodi siužeto linija atrodo lyg suklijuota iš padrikų biografijos puslapių. Tai visiškai palaidoja bet kokį įdomumą žiūrėti ir taip vidutinį rezultatą.  O gaila, nes, mano akimis, būtent kruopštus scenarijus galėjo išgelbėti filmą. Tai bene pirmas kartas per pastaruosius metus, kai aš nesutinku su daugelio kritikų metų pasirinkimu. Savo žodį jau tarė didžioji dalis filmų ekspertų ir “Socialiniam tinklalapiui” nutiesė raudonąjį kilimą apdovanojimų maratono link.

Atėjo gili žiema, pats metas, kaip ir kasmet, paskirti tris geriausias valandas detektyvų karaliui “Zodiakui”. Aš vis tiek tikiu Davidu Fincheriu!

P.S. Reikėjo kurti dokumentinį filmą.

6/10

Žymos:2010-ieji, A Few Good Men, Aaron Sorkin, Akademija, Amerikos prezidentas, Andrew Garfield, Apdovanojimai, apžvalga, Auksiniai gaubliai, Baltieji rūmai: Valdžios troškulys, biografija, Black Swan, Brad Pitt, Charlie Wilson's War, David Fincher, drama, Facebook, Fight Club, filmai, filmas, Geri vyrukai, Holivudas, Inception, Jesse Eisenberg, Juodoji gulbė, Justin Timberlake, Keista Bendžamino Batono istorija, Kevin Spacey, kinas, Kodak, Kovos klubas, kritika, Mark Zuckenberg, Michael Douglas, nauji filmai, nominacijos, Oskarai, Pradžia, Se7en, Septyni, Socialinis tinklalapis, The American President, The Curious Case of Benjamin Button, The Game, The Social Network, The West Wing, trileris, Tyler Durden, Zodiac, Zodiakas, Žaidimas, žanras, Čarlio Vilsono karas