The Big Lebowski

Gyveno kartą Bičas…

Su dideliu entuziazmu grįžtu prie brolių Coenų retrospektyvos ir dar kartą prisimenu “Didįjį Lebovskį” (The Big Lebowski). 1998 metais visas pasaulis pagaliau sužinojo kaip gyvena Bičas.

Atrodo, kad ir ko imtųsi garsiausias Holivudo “dvigalvis slibinas” (Ethan Coen ir Joel Coen), jis niekada neprašauna pro šalį. Preciziškas kruopštumas kuriant kiekvieno filmo scenarijų jiems užtikrino vietą tarp labiausiai vertinamų rašytojų, o originalūs ir nestandartiniai sprendimai užkėlė į režisierių šlovės olimpą.

Vieną ramų rytą Džefrio Lebovskio arba tiesiog Bičo (Jeff Bridges) gyvenimą sudrumstė nelaukti svečiai. Du gansteriai, sumaišę jį su milijonieriumi Džefriu Lebovskiu, įsiveržė į butą ir pareikalavo grąžinti pinigus, kurios neva pasiskolino jo tariama mergina Bonė Lebovski (Tara Reid). Negana to, vienas iš įsilaužėlių dar apmyžo Bičo kilimą. To ramiam Los Andželo gyventojui jau buvo per daug. Suerzintas tokio įžulumo jis viską papasakojo dviem geriausiems draugams – Vietnamo karo veteranui Valteriui Sobčiakui (John Goodman) ir Doniui Kerabatsosui (Steve Buscemi).

Bičas nutaria susitikti su tikruoju milijonieriumi Džefriu “Didžiuoju” Lebovskiu (David Huddleston). Ir nors du Lebovskiai neparodė didelės meilės ir pritarimo vienas kitam, neilgai trukus jie vėl susitiko akis į akį. Priežastis – Bonės Lebovski “pagrobimas”, išsirutuliojęs į painią ir pavojingą detektyvinę istoriją, kuri visiškai sujaukė Bičo ir jo draugų kasdienybę, įprastus boulingo treniruočių grafikus bei Valterio šeštadieninį šabą.

Taigi Bičas gauna užduotį tarpininkauti ir perduoti pinigus išpirkos prašantiems nusikaltėliams bei susigrąžinti merginą. Tačiau savo nelaimei, leidžia kartu važiuoti ir karštakošiui Valteriui. Nuolat apie Vietnamo ir kitus karus tauškiantis anti-pacifistas nėra nusiteikęs taip lengvai atiduoti mašinoje gulintį milijoną dolerių. Jo amunicijoje jau paruošta “kiaulė”- lagaminas su purvinais apatiniais. Perdavimas įvyksta, tačiau tikrai ne taip, kaip buvo planuota. Vyrai išmeta “kiaulę”, bet merginos sutartoje vietoje nė kvapo. Milijonas liko. Jis liko automobilyje. Tačiau greitai nebeliko pačio automobilio. Štai čia žiūrovai išgirsta vieną garsiausių frazių šiame filme “Biče, kur tavo automobilis?”. O kad Džefris Lebovskis žinotų..

Dingo pinigai, atsirado problemos. Lyg iš dangaus nukrenta senio Lebovskio dukra Modė (Julianne Moore), kuri tvirtina, kad jos tėvas visai ne milijonierius, o tik šeimos reikalų patikėtinis, po sparnu įsitaisęs inoringą pornografinių filmų aktorę. Kas vyksta toliau galėtų nuspėti tik Bičas arba tie, kurie jau yra matę filmą, pasakojantį apie didžiausią pasaulyje tinginį, visų tinginių reitingo lyderį, siurbiantį vieną “baltajį rusą” po kito ir ramiai, primerktomis akimis traukiantį dar vieną svajingą “žolės” dumą. Nihilistų nemėgstantis Bičas ir jo cholerikas, pykčio priepuolių nevaldantis draugas Valteris kelia tikrą ir nesuvaidintą destrukciją saulėtame Angelų mieste, kur, atrodo, nutūpė visi pasaulio velniai. Čia lyg Dantės pragaro katile, sukasi keli sluoksniai įvairiausio blogio ir pagundų, išdavysčių ir melo. Čia dėl pinigų aukojami kojų pirštai, deginamos mašinos ar užsiundomi įpykę vokiečiai su savo meškėnais.

Eilinį kartą Coenai surenka stiprią ir profesionalią komandą, kurioje išskirti galima jau ne kartą šiame bloge minėtą operatorių statytoją, aštuonių Oskarų nominacijų savininką Rogerį Deakinsą. Jo kuriamas vizualinis šedevras ir kartu su režisieriais “nutapyti” fantasmagoriški Bičo sąmonės aptemimai prideda filmui seksualaus ir energingo žavesio. Filmas filme “Gutterballs” yra vertas atskiro paminėjimo, o gal ir viso straipsnio. Boulingo batelių kolekcija iki dangaus ir juos padavinėjantis Sadamas Huseinas, grakščios Romos legiono šokėjos su Julianne Moore priešaky ir, žinoma, boulingo takelis, kurio skrieja pats Bičas. O kur dar garsioji Kenny Rogerso daina “Just Dropped In”!

Drįsčiau teigti, kad tai geriausiai ir kruopščiausiai parašytas brolių Coenų filmas, kuriame kiekvienas veikėjas įvilktas į subtilius ir originalumo nestokojančius satyros “marškinius”. Šio komiškoje gyvenimo tragedijoje verta gilintis ir pastebėti net epizodiškai ekrane pasirodančius veikėjus, nes kiekvienas čia turi savo rolę, savo nenuginčijamą ir galutinį tikslą. Meksikietis su nemenkais iškrypimais Jėzus Kvintana (John Turturro) reprezentuoja spalvingą ir mišrų emigrantų iš pietų kontingentą, kai nevykėlis seklys (John Polito) atskleidžia primityvią ir pilką detektyvo profesijos pusę bei lieka nieko nepešęs (lygiai kaip ir dauguma jų tikrame gyvenime). Modė Lebovski stovi už visą to laikmečio maištaujančią kartą, kuri nepripažįsta nusistovėjusių autoritetų, tačiau vis dar naiviai tiki gėriu bei kuria abstraktųjį meną. Kaip visada nepakartojamas Philipas Seymouras Hoffmanas nors  ir trumpai šmėsteli ekrane, tačiau įtikinamai ir su neslepiama ironija suvaidina Didžiojo Lebovskio patikėtinį Brentą. Toki Brentą, kokių Los Andžele ir turbūt visame pasaulyje yra ne vienas ir ne du. Mielą padlaižį, kuris net absurdiškiausioje situacijoje išspaudžia savo plačią šypseną ir linksi tol, kol šeimininkui pasidaro gera.

Trys pagrindiniai herojai atspindi vieną iš Amerikos prarastųjų kartų. Kartą, kurią sunaikino karai, vidiniai nesutarimai ir nežinia dėl ateities. Šie žmonės nežino ko tikėtis iš gyvenimo, ko laukti rytoj ir kas bus poryt. Jie gyvena šia diena, dažniausiai nedirba ir tiesiog “vegetuoja” bendrame šiuolaikinės visuomenės katile. Donis yra tilioji kompanijos dalis. Jis tik ramiai klausosi, kartas nuo karto primindamas apie save ne vietoje išsprūdusiomis replikomis ir kvaila šypsena, kuri nuolat erziną Valterį. Bet geriau reiktų paklausti, kas Valterio neerzina? Jis nekenčia pacifistų, nihilistų, visokio plaukio veltėdžių ir nusikaltėlių. Taip pat mažvaikių dėl pramogos vagiančių kitų žmonių automobilius. Jis tvirtai tiki, kad turi teisę būti žydu, reikšti savo nuomonę ramiame šeimyniniame restoranėlyje, nes bet kokie suvaržymai panaikinti. O kur dar jo, kaip Vietnamo karo veterano statusas ir jausmingi prisiminimai iš dramų džiunglėse bei garsioji frazė “Tu įžengi į skausmo pasaulį”, išgarsinusi tiek Johną Goodmaną, tiek jo herojų. Kaip dėl Bičo?.. Bičas tiesiog norėjo susigrąžinti kilimą.

Filmo “atidarymo scenoje” pasakotojas (Sam Elliott) žvelgia į Los Andželą ir siūlo Jums istoriją apie nepaprastą jo gyventoją. Apie tokį, kurio įprastai gatvėje net nepastebėtumėte, o jam išėjus net neatsisuktumėte. Filmo pabaigoje, pats pasakotojas sėdi boulingo bare, ramiai geria aluti ir žino, kad viskas Bičui bus gerai, jis nepražus,o komanda laimės boulingo atkrintamąsias.

Jo Creedencų kasetės sukasi jau ne vieną dešimtmetį, laikas eina, žmonės keičiasi, “o Bičo gyvenimas tęsiasi”.

10/10!

Žymos:Bičas, boulingas, broliai Coenai, Coen Brothers, Dantė, detektyvas, Didysis Lebovskis, Džefris Lebovskis, filmai, filmas, Gutterballs, išpirka, Jeff Bridges, John Goodman, John Turturro, Jon Polito, Julianne Moore, juodasis humoras, Kenny Roggers, kinas, komedija, kriminalas, pagrobimas, Philip Seymour Hoffman, Sam Elliott, Steve Buscemi, Tara Reid, The Big Lebowski, tragedija, Valteris Sobčiakas, Vietnamo karas